Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, gausus sniegas žiemą erkėms išgyventi nesutrukdė, kaip tik atvirkščiai – tapo „antklode“, saugančia nuo šalčių.
„Gali būti, kad ši žiema nesumažino erkių gausos, kaip galėtume manyti. Užėjus šalčiams, žemė jau buvo nuklota storu sniego sluoksniu, kuris apsaugojo erkes nuo pražūtingo tiesioginio šalčio poveikio. Be to, erkės visada įsirausia giliau po lapais ar nudžiūvusia žole, tad šaltis jas mažiau veikia. Parazitams išgyventi šiemet užteko ir drėgmės, kurios trūkumas erkėms būtų ypač nepalankus“, – sako A. Bartulienė.
Gydytoja epidemiologė aiškina, kad erkės prabunda vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus 5 laipsnius šilumos. Aktyvusis jų periodas paprastai prasideda kovo pabaigoje ir trunka iki lapkričio vidurio ar net gruodžio pradžios. Šiemet erkės dar miega, pernai pirmosios buvo pastebėtos vasario 20 d. ir jau kovą užregistruoti pranešimai apie erkinio encefalito atvejus.
Daugiausia atvejų – Panevėžyje ir Kaune
Pasak A. Bartulienės, per metus registruojami du erkių aktyvumo pikai. Pirmasis būna gegužę– birželį, antrasis stebimas rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Pavasarinis pikas sutampa su pabudusių ir po žiemos išalkusių erkių noru greitai pasimaitinti, o rudens piką lemia erkių ruošimasis žiemai, nes soti erkė saugiau peržiemoja. Kartu su pikais ima augti ir susirgusiųjų erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga – skaičiai.
ULAC duomenimis, susirgimų erkiniu encefalitu skaičius šalyje kasmet didėja. 2020 m. pirmąjį pusmetį užsikrėtimų šia liga buvo fiksuota beveik trečdaliu daugiau nei 2019 m. Susirgusiųjų Laimo liga skaičiai kasmet išlieka panašūs.
Draudimo bendrovės BTA asmens draudimo produktų vadovo Ronaldo Grizicko teigimu, 2020 m. užfiksuoti 159 erkių užkrečiamų ligų atvejai. Dėl šių įvykių bendra išmokėta suma siekė 49,5 tūkst. Eur, o vidutinė išmoka – apie 300 Eur.
Dominuoja Laimo liga – tarp bendrovėje apsidraudusiųjų ir užsikrėtusiųjų erkių platinamomis ligomis 2020 m. užfiksuoti 142 jos atvejų, kai erkinio encefalito – 17.
„Kalbant apie šalies regionus, sergamumo tendencijos truputį kinta, tačiau regionai, iš kurių gauname daugiausiai pranešimų, išlieka maždaug tie patys. Pernai daugiausia erkių užkrečiamų ligų atvejų nustatyta Panevėžio mieste ir rajone – 23. Iš Kauno miesto ir rajono gyventojų gauta 15, Vilniaus – 13, Alytaus, Molėtų ir Rokiškio – po 8 pranešimus apie užsikrėtimus.
2019 m. taip pat išsiskyrė Kaunas bei Panevėžys – atitinkamai 12 ir 11 atvejų, tačiau pirmoje vietoje su 16 užsikrėtimų buvo Vilnius“, – teigia R. Grizickas.
Rūpintis savimi, nepamiršti augintinių
Pasak draudimo bendrovės atstovo, labai dažnai į medikus ir draudikus žmonės kreipiasi jau pasireiškus ryškiems ligos simptomams. Tai rodo, kad neįmanoma visais atvejais sužiūrėti, kada ir kur erkė įsisiurbia.
„Dėl įtarimų apie Laimo ligą gyventojai į medikus dažniausiai kreipiasi pastebėję tradicinį jos požymį – paraudusius odos plotus. Tačiau esame turėję ir tokių atvejų, kai liga, apie kurią sergantysis nežinojo, buvo taip pažengusi, kad pasireiškė veido paralyžius, alpimas. Deja, pernai fiksavome ir mirties nuo erkinio encefalito bei jo komplikacijų atvejį. Todėl rekomenduojame naudoti maksimalias prevencines priemones, galinčias apsaugoti nuo erkių įsisiurbimų, taip pat pasirūpinti skiepais nuo erkinio encefalito“, – pataria R. Grizickas.
ULAC medikai rekomenduoja gamtoje dėvėti šviesius, visą kūną dengiančius drabužius ilgomis rankovėmis, naudoti galvą apdangalą, pasirūpinti erkes atbaidančiais repelentais. Grįžus namo, vilkėtus drabužius reikėtų kuriam laikui pakabinti sausoje negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje – sausame ore erkės greitai žūsta. Taip pat būtina gerai apžiūrėti kūną, ar kur neropoja erkė.
Skiepų nuo Laimo ligos sukurta nėra, tačiau nuo erkinio encefalito veiksmingiausiai apsaugo būtent jie. Skiepais optimaliausia pasirūpinti žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo laikotarpis.
Gydytoja epidemiologė pataria nepamiršti ir augintinių – grįžus iš pasivaikščiojimo lauke reikia juos apžiūrėti ir nurinkti pastebėtas erkes, o jų aktyvumo metu nuolatos valyti ir siurbti naminių gyvūnų guolius. Katėms ir šunims taip pat patartina profilaktiškai naudoti priemones nuo erkių: lašiukus, tabletes, specialius antkaklius.
„Yra manančių, kad erkės nuo šunų ar kačių gali perropoti ant jų šeimininkų ir įsisiurbti. Jeigu erkė yra gyvūnui jau įsisiurbusi, tai ji neieškos naujo šeimininko. Tačiau jeigu įsisiurbti į gyvūno odą ji nespėjo, tai ieškodama maitinimosi šaltinio gali nuropoti ant kito šeimininko, pavyzdžiui, žmogaus“, – aiškina A. Bartulienė.
