Šeštadienis, 17 gegužės, 2025
  • Tinklas
  • Reklama
  • Kontaktai
ARCHYVAS
ĮKELK PRANEŠIMĄ
Mano Šakiai!
  • Naujienos
VIDEO
No Result
View All Result
  • Verslas
  • Žmonės
  • Jaunimas
  • Sveikata
  • Maistas
  • Nuomonės
  • Politika
  • Turizmas
  • Kultūra
  • Sportas
  • Pramogos
  • Kriminalai
  • Įvairūs
Mano Šakiai!
No Result
View All Result

3 dažniausiai sukčių naudojamos schemos

Nusikaltimai ir nelaimės@ Nusikaltimai ir nelaimės
Penktadienis, 30 balandžio, 2021
0
Su sukčiais susidūrusių įmonių nuostoliai pernai išaugo daugiau nei 60 proc., lyginant su 2019 m., rodo „Swedbank“ duomenys. Per praėjusius metus verslo klientai dėl sukčių veiklos prarado daugiau nei 300 tūkst. eurų. „Swedbank“ saugumo ekspertai pabrėžia, kad populiariausiu sukčiavimo būdu išlieka suklastotų sąskaitų apmokėjimas, kurias sukčiai siunčia užvaldę įmonių el. paštą (angl. BEC fraud).
3 dažniausiai sukčių naudojamos schemos
„Praėjusiais metais pastebimai išaugo verslo įmonių patiriami nuostoliai dėl sukčių veiklos. Mūsų duomenys rodo, kad be labiausiai paplitusio sukčiavimo būdo – susirašinėjimo el. paštu tarp verslo partnerių perėmimo, sukčiai įmones atakuoja ir kitais būdais. Prisidengę žinomų bendrovių vardais, jie siūlosi pirkti prekes arba ieško pirkėjų ir jiems siūlo parduoti neegzistuojančias prekes“, – sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.
Užvaldo el. paštą, siunčia netikras sąskaitas
Kaip pastebi Ž. Augonė, pasaulyje populiariausias sukčių taikomas metodas neaplenkia ir Lietuvos. Tai – susirašinėjimo el. paštu tarp verslo partnerių užvaldymas, kai apgavikai perima elektroninį susirašinėjimą su užsienio verslo partneriu ir, siekdami nesukelti jokių įtarimų, atsiskaitymams už paslaugas ar prekes nurodo savo banko sąskaitą.
„Pastebime, kad dažniausiai sukčiai savo aukomis pasirenka tuos verslus, kurie siunčia prekes iš kitų šalių. Perėmę el. susirašinėjimą, sukčiai suklastoja sąskaitą faktūrą, nurodydami savo sąskaitos numerį, bei išsiunčia ją iš partnerių el. pašto. Jei prekes perkanti įmonė neatkreipia dėmesio į pasikeitusį sąskaitos numerį, dažniausiai sąskaita yra apmokama ir pinigai atitenka sukčiams“, – komentuoja „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.
„Swedbank“ duomenimis, užvaldę el. paštą, sukčiai iš įmonių vidutiniškai sugeba išvilioti 30 tūkst. eurų. Visgi nuostoliai gali būti ir milžiniški – jau šiais metais fiksuotas atvejis, kai vienos Lietuvos įmonės šiuo būdu prarasta suma siekė net 0,5 mln. eurų.
„Siekiant išvengti lėšų praradimo, būtina patikrinti, ar gautoje sąskaitoje nepasikeitęs sąskaitos numeris. Jei nurodoma nauja sąskaita, su partneriu reikėtų susisiekti telefonu, naudojant senus kontaktus iš ankstesnių susirašinėjimų. Tai svarbu, nes jei tai sukčiavimo atvejis, rašydami el. paštu vėl bendrausite su sukčiais ir įtarimų neišsklaidysite“, − sako Ž. Augonė.
Ji taip pat pabrėžia, kad įmonėje verta įvesti vadinamąjį „keturių akių principą“, kai nuo tam tikro dydžio sumos apmokėjimą tvirtina papildomas žmogus, taip sumažinant galimybę suklysti.
Bando apgauti ir pardavėją, ir faktoringo bendrovę
Faktoringo būdu perkamų prekių pasisavinimas verslams taip pat atneša nemažai nuostolių, o į šią schemą įtraukiama ne tik prekes parduodanti įmonė, bet ir faktoringo būdu sandorį finansuojanti institucija.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, įmonių nuostoliai patekus į šias sukčių pinkles gali siekti nuo 50 tūkst. iki 300 tūkst. eurų.
Pasak Ž. Augonės, įgyvendindami šią schemą, sukčiai prisidengia didelių įmonių vardu ir pardavėjui rodo susidomėjimą patraukliomis sąlygomis įsigyti jo prekių, o tokį sandorį primygtinai rekomenduoja finansuoti bet kurioje faktoringo bendrovėje. Paprastai sukčiai tikisi, kad kreditų draudikai ar faktoringo bendrovės lengvai suteiks kredito limitą žinomai bendrovei, kurios vardu jie būna prisidengę.
Tačiau sudarius faktoringo sutartį, sukčiai paskutiniu momentu sugalvoja priežasčių, kodėl prekes reikėtų pristatyti kitu, jų kontroliuojamu adresu, ir taip prekes pasisavina − jas pardavusi įmonė patiria nuostolių, nes už prekes niekas neatsiskaito.
„Faktoringo paslaugos atvejais, o ypač tais, kada sandoris atrodo per gerai, skatiname neskubėti ir kilusius įtarimus aptarti susisiekus su savo banku. Banko darbuotojai gali suteikti patarimų, kaip atpažinti galimus sukčiavimo atvejus, įvertinti, ar pirkėjas yra tikras“, – sako „Swedbank“ atstovė.
Parduoda neegzistuojančias prekes
„Swedbank“ duomenimis, trečia pagal dažnumą sukčių taikoma schema verslui apgauti taip pat neretai taikoma ir prieš gyventojus. Tai – neegzistuojančių prekių pardavimas.
Pasak Ž. Augonės, į tokias pinkles gali patekti įmonės, prekes pirkdamos iš nežinomų partnerių ir tiekėjų. Neretai sukčiai patys ieško pirkėjų savo neegzistuojančioms prekėms ir paslaugoms, ir, norėdami atkreipti potencialių pirkėjų dėmesį, siūlo labai patrauklią kainą ir kitas sąlygas. Tokiais pasiūlymais susiviliojusios įmonės sumoka sukčiams už prekes, tačiau jų niekuomet negauna.
„Swedbank“ duomenimis, vidutinė nuostolių suma tokiais atvejais siekia kiek daugiau nei 15 tūkst. eurų.
„Įmonėms, perkančioms iš nežinomų tiekėjų, ypač, jei apie juos nepavyksta rasti daug informacijos, patariame neskubėti atsiskaityti už pirkimą. Pinigus už prekes galima rinktis  pervesti ne iškart, o, pavyzdžiui, su banko garantijomis. Tokiu būdu apmokėjimas įvyks tik tuomet, kai prekės pasieks pirkėją“, − komentuoja „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Ž. Augonė.

Panašusturinys

Įspūdingos 220 stalo žaidimų kolekcijos savininkas L. Bulotas: darbas „Lidl“ – kaip gerai sukurtas ir įtraukiantis stalo žaidimas

„Sodra“ moka išmokas, kai tėvai nevykdo pareigos išlaikyti vaiką: per metus skiriama 20 milijonų eurų

„Sodra“ pradėjo pensijų atnaujinimą dirbantiems pensininkams: ką reikia žinoti?

Šiame straipsnyje

Savaitės Klausimas

Ar sutiktumėte mokėti didesnius mokesčius krašto gynybai finansuoti?

Komentuoti

Siūlomas turinys

Įspūdingos 220 stalo žaidimų kolekcijos savininkas L. Bulotas: darbas „Lidl“ – kaip gerai sukurtas ir įtraukiantis stalo žaidimas

Įspūdingos 220 stalo žaidimų kolekcijos savininkas L. Bulotas: darbas „Lidl“ – kaip gerai sukurtas ir įtraukiantis stalo žaidimas

15 gegužės, 2025
„Sodra“ moka išmokas, kai tėvai nevykdo pareigos išlaikyti vaiką: per metus skiriama 20 milijonų eurų

„Sodra“ moka išmokas, kai tėvai nevykdo pareigos išlaikyti vaiką: per metus skiriama 20 milijonų eurų

15 gegužės, 2025
„Sodra“ pradėjo pensijų atnaujinimą dirbantiems pensininkams: ką reikia žinoti?

„Sodra“ pradėjo pensijų atnaujinimą dirbantiems pensininkams: ką reikia žinoti?

7 gegužės, 2025
„Lidl Lietuva“ pirmąjį ketvirtį siūlė didžiausius vidutinius atlyginimus sektoriuje

„Lidl Lietuva“ pirmąjį ketvirtį siūlė didžiausius vidutinius atlyginimus sektoriuje

2 gegužės, 2025
30 tūkstančių žmonių dar nesikreipė dėl ligos išmokos

30 tūkstančių žmonių dar nesikreipė dėl ligos išmokos

29 balandžio, 2025
Už neteisėtą cigarečių laikymą ir dokumentų suklastojimą Šakių gyventojui skirta solidi bauda

Už neteisėtą cigarečių laikymą ir dokumentų suklastojimą Šakių gyventojui skirta solidi bauda

29 balandžio, 2025
Daugiau
Kitos naujienos
Medikai apie vitamino D ir COVID-19 ryšį: padeda išvengti sunkių ligos formų, mažina mirštamumo riziką

Medikai apie vitamino D ir COVID-19 ryšį: padeda išvengti sunkių ligos formų, mažina mirštamumo riziką

Nuo pirmadienio abiturientai grįžta į mokyklas: kokių taisyklių turi būti laikomasi

Nuo pirmadienio abiturientai grįžta į mokyklas: kokių taisyklių turi būti laikomasi

© 2012 – 2022 manoRaseiniai.lt

  • Verslas
  • Žmonės
  • Jaunimas
  • Sveikata
  • Maistas
  • Nuomonės
  • Politika
  • Turizmas
  • Kultūra
  • Sportas
  • Pramogos
  • Kriminalai
  • Įvairūs
  • Verslas
  • Žmonės
  • Jaunimas
  • Sveikata
  • Maistas
  • Nuomonės
  • Politika
  • Turizmas
  • Kultūra
  • Sportas
  • Pramogos
  • Kriminalai
  • Įvairūs
  • RINA.lt
  • RINA.lt

Regioninės informacinės naujienų agentūros partneris.

efav

eLengvai tinklas.

eLengvai MEDIA GROUP

No Result
View All Result
  • Naujienos
  • Kontaktai

© 2012 - 2022 eLengvai - MEDIA GROUP // UAB MANO RASEINIAI.