Balandis yra Parkinsono ligos mėnuo. Gydytojai pataria atkreipti dėmesį į penkis faktus apie ligą, kuria Lietuvoje serga apie 11–12 tūkst. asmenų.
1. Tiksli Parkinsono ligos priežastis nežinoma
Pirmąkart ligos simptomai aprašyti prieš daugiau negu 200 metų – britų gydytojas Jamesas Parkinsonas 1817 metais parašė straipsnį apie drebantįjį paralyžių, remdamasis savo stebėjimais. Tačiau mokslininkai iki šiol nerado tikslios priežasties, dėl kurios kyla ši lėtinė neurodegeneracinė liga.
Tyrėjai yra pastebėję, kad sergančiųjų organizme pakinta baltymo alfa-sinukleino struktūra ir sutrinka dopamino gamyba. Dėl pakitusios struktūros baltymas tampa netirpus, kaupiasi ir ilgainiui sutrikdo nervų sistemos ląstelių funkciją, dėl to ekstrapiramidinėje nervų sistemoje – galvos smegenų nervinių tinkluose – atsiranda pakitimų. Būtent šie tinklai lemia judesių koordinaciją, raumenų tonusą, grįžtamuosius judesius atliekančių raumenų darbą ir net veido mimikas. Dėl to patyrę neurologai Parkinsono ligos požymius gali įtarti vien pabendravę su pacientu ir stebėdami, kaip jis vaikšto bei juda.
2. Kamuoja ne tik vyresnio amžiaus žmones
Parkinsono liga yra paplitusi visame pasaulyje, skirtingose etninėse grupėse. Liga kamuoja ir vyrus, ir moteris. Sergančiųjų skaičius visame pasaulyje gali siekti net 10 milijonų.
Apskritai, Parkinsono liga yra antra pasaulyje labiausiai paplitusi lėtinė neurodegeneracinė liga po Alzheimerio ligos.
Dažniausiai simptomai pasireiškia žmonėms, vyresniems negu 50 metų. Tačiau, statistika rodo, kad vienam iš dešimties sergančiųjų liga prasideda iki 50 metų amžiaus.
Kai ligos simptomai pasireiškia jaunesniam nei 40 metų asmeniui, ji apibrėžiama kaip ankstyvoji Parkinsono liga. Pažymėtina, kad būtent dėl stereotipinio požiūrio į ligą, jos diagnozė jauniems pacientams gali vėluoti.
3. Drebėjimas – ne vienintelis ligos simptomas
Parkinsono ligą gydytojai neurologai neretai pavadina nematoma, nes pastebimi požymiai pasireiškia ne visiems pacientams. Klaidingai manoma, kad liga sukelia tik galūnių drebėjimą. Jau seniai žinoma, kad drebėjimas pasireiškia ne visiems pacientams.
Apskritai, ligos simptomų yra daug ir kiekvienam sergančiam jie pasireiškia skirtingai. Galūnių drebėjimas, raumenų sąstingis, judesių sulėtėjimas, pusiausvyros sutrikimai yra laikomi klasikiniais požymiais.
Šeimos gydytojai turėtų atkreipti dėmesį, jeigu pacientai skundžiasi, kad prarado uoslę, pasikeitė jų kalbėsena ir rašysena, kamuoja greitas nuovargis, miego sutrikimai, nerimas ir depresija, staigi nuotaikų kaita, atminties nusilpimas, uoslės praradimas, vidurių užkietėjimas, šlapimo pūslės problemos, padidėjęs seilėtekis, seksualinės funkcijos sutrikimas, odos vėžys ir kita.
Dėl prastėjančios savijautos, pasireiškiančios depresijos, nuotaikų kaitos didelius išbandymus turi išlaikyti ir sergančiojo šeima, artimieji.
4. Gydymas – ne tik vaistais
Parkinsono liga yra neišgydoma, tačiau šiuolaikiniai gydymo metodai padeda palengvinti simptomus ir palaikyti gyvenimo kokybę. Vaistai yra pagrindinis gydymo būdas, tačiau pacientams medikamentų tenka vartoti išties daug – net po 20–25 tabletes kasdien.
Tai turi šalutinį poveikį, be to, ilgainiui vaistų vartojimo efektyvumas sumažėja – medikams tenka ieškoti kitų išeičių.
Sunkia ligos forma sergantiems pacientams Lietuvoje taikomi šiuolaikiniai gydymo būdai – stereotaksiniai metodai, tokie kaip radiodažnuminė branduolių destrukcija, gama peilio radiochirurgija ar gilioji smegenų stimuliacija (GSS).
Per GSS procedūrą pacientui implantuojama po vieną elektrodą abiejose smegenų pusėse. Įranga visą parą siunčia elektrinius impulsus į smegenų sritį, kuri kontroliuoja judėjimą. Šie impulsai efektyviai slopina Parkinsono ligos simptomus. GSS terapija gali padėti sumažinti vartojamų vaistų kiekį ir kokybiškai pakeičia pacientų gydymo strategiją. Šias procedūras Lietuvoje finansuoja Valstybinė ligonių kasa.
Su minimalia priežiūra GSS terapija veikia taip, kad sunkiai sergantys pacientai sugeba pakilti iš lovos, apsirengti, valgyti ir užsiimti kita kasdiene veikla. Ne veltui GSS kaip pagrindinė judėjimo sutrikimų terapija yra įtraukta į Europos neurologinių draugijų federacijos (EFNS) gaires. Motorinės funkcijos pažanga išlieka akivaizdi ir praėjus 10 metų po procedūros.
5. Parkinsono liga turi daug veidų
Medikai pabrėžia, kad Parkinsono ligos diagnozė – ne mirties nuosprendis. Svarbiausia laiku imtis tinkamų gydymo priemonių.
Kiekvieno paciento atvejis yra labai individualus, todėl ligos eigą būtina įdėmiai sekti. Neurologas sergantį asmenį turėtų konsultuoti bent kartą per pusmetį, o ligai progresuojant – dar dažniau.
Per patikras specialistai peržiūri gydymą, analizuoja, kaip koreguoti motorinius ir nemotorinius simptomus. Atsižvelgiant į situaciją ir aplinkybes, gydytojų komandos visada ieško galimybių taikyti alternatyvius gydymo būdus, svarbu, kad prie jų būtų prieita ne per vėlai, o tada, kai įvairios intervencijos pacientui dar gali padėti. Apie paciento tinkamumą GSS operacijai, nuodugniai įvertinus paciento būklę, sprendžia gydytojų komanda – neurologas, psichiatras, psichologas, neurochirurgas, radiologas. Po operacijos pacientu nuolat rūpinasi neurologai, reabilitologai, psichologas ir psichiatras.
Pasaulinė Parkinsono ligos ir judėjimo asociacija yra paruošusi informacinę medžiagą pacientams įvairiais aspektais. Daug informacijos savo tinklalapyje suteikia ir Lietuvos Parkinsono ligos draugija, vienijanti sergančiuosius Parkinsono liga, jų šeimų narius, globėjus, draugus, medikus ir kitus žmones, kam Parkinsono liga yra aktuali.
