Patvirtintos vidutinės kuro kainos, taikomos šildymo sezono kompensacijoms apskaičiuoti

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punktu, 15 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, Šakių rajono savivaldybės taryba patvirtino vidutines kito kuro kainas (įskaitant pridėtinės vertės mokestį), taikomas būsto šildymo ir karšto vandens ruošimo išlaidų kompensacijoms skaičiuoti:

1. mišrios malkos – 50,00 Eur už kubinį metrą;
2. akmens anglis – 370,00 Eur už toną;
3. medienos pjuvenų briketai – 200,00 Eur už toną;
4. medienos pjuvenų granulės – 230,00 Eur už toną;
5. durpių briketai – 220,00 Eur už toną;
6. suskystintos dujos – 2,00 Eur/kg.

Kam jos priklauso?

Kompensacijos teikiamos nepasiturintiems gyventojams, tai yra tiems, kurių išlaidos už būsto šildymą viršija 10 proc. pajamų ir skirtumo su valstybės remiamomis pajamomis (VRP – 221,00 Eur). Paprasčiau tariant, skaičiuojant kompensaciją, iš pajamų reikia atimti valstybės remiamas pajamas – šeimai – 422 eurus (kiekvienam šeimos nariui), o vieniems gyvenantiems – 633 eurus.

Reikia atkreipti dėmesį, kad į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai. Siekiant skatinti žmones dirbti, dirbantiems neįskaičiuojama nuo 20 iki 40 proc. darbo užmokesčio, priklausomai nuo šeimos sudėties.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.).

Skiriant būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.

Kokius dokumentus reikia pateikti? 

Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.

Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).

Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas: 

• kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m²;
• kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m²; antram – 12 m²; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m².

Norėdami sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį, galite pasinaudoti www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

Gyventojai prašymus dėl kompensacijų (ir kitos piniginės socialinės paramos) kviečiami teikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) svetainėje www.spis.lt. 

Asmenys, kurie neturi galimybės prašymų dėl kompensacijų pateikti per informacinę sistemą SPIS, juos gali pateikti seniūnijose pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, atvykus į seniūniją.

Asmenys, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensavimo, turi pateikti kuro įsigijimą patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras, banko arba kitos kredito įstaigos sąskaitos išrašus, kasos kvitus ir kt.) ne senesnius kaip 2025-03-01. Neturintiems tokių dokumentų asmenims taikomas šildymo mišriomis malkomis normatyvas.