Potvynio vandeniu paveiktas kūno vietas kuo greičiau plauti muilu ir švariu vandeniu. Neturint muilo ar vandens, naudoti alkoholio pagrindu pagamintas servetėles ar rankų dezinfekavimo priemones.
Einant per užlietą vietovę dėvėti guminius batusir neperšlampamus drabužius, vengiant tiesioginio kūno odos sąlyčio su vandeniu.
Asmenims, patyrusiems odos vientisumo pažeidimų ar susižalojusiems užterštoje aplinkoje, rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą dėl stabligės profilaktikos.
Potvynių vandeniu užterštus drabužius skalbti karštu vandeniu su skalbimo priemone (ne žemesnėje kaip 60 °C temperatūroje).
Užlietus nevertingus daiktus išmesti, o vertingus – plauti tinkamomis plovimo priemonėmis, dezinfekuoti, gerai išdžiovinti, stebėti, kad jų nepaveiktų pelėsis.
Nevartoti užlietų vietovių geriamojo vandens (tiek šulinių, tiek galimai užteršto centralizuoto), nes gali plisti žarnyno infekcijos (E. coli, salmoneliozė, kampilobakteriozė, šigeliozė, virusinis hepatitas A), kriptosporidiozė ir giardiazė.
Saugotis dirvožemio taršos:
- nuslūgus vandeniui pašalinti šiukšles, dumblo ir nuosėdų sluoksnį, dirvai pradžiūvus ją supurenti;
- jei buvo užlieti nuotekų tinklai ar jaučiamas fekalijų ar cheminių medžiagų kvapas – tame plote maistui skirtų daržovių neauginti arba prieš sodinimą atlikti dirvožemio tyrimus;
- po potvynio susiformavęs naujas derlius gali būti vartojamas tik kruopščiai nuplautas ar nulupta žieve. Neplautų produktų nevalgyti;
- dirbant užlietose teritorijose laikytis asmens higienos – po darbo kruopščiai plauti rankas, vengti rankomis liesti burną ir veidą.
- Nevartoti užlietų vietovių geriamojo vandens, organizuoti šulinių išvalymo ir dezinfekavimo procedūras:
- išsiurbti visą šulinio vandenį, pašalinti dumblą, šiukšles ir nuosėdas,
- išvalyti dugną ir rentinio sieneles, sutvarkyti šulinio aplinką,
- dezinfekuoti šulinio konstrukciją (leidžiama tik licencijuotiems juridiniams asmenims),
- po dezinfekcijos pakartotinai išsiurbti vandenį,
- atlikti išvalyto ir dezinfekuoto šulinio vandens laboratorinius tyrimus dėl E. coli, enterokokų, nitritų, nitratų, amonį, permanganato indekso, dezinfekcinės medžiagos likučių. Tik gavus neigiamus rezultatus, vandenį galima naudoti maistui.
REKOMENDACIJOS SAVIVALDYBĖMS RUOŠIANTIS GALIMIEMS POTVYNIAMS
- Apsaugoti nuo užliejimo kapinių, sąvartynų, nuotekų valyklų, vandens tiekimo objektų teritorijas, kurias užliejus į potvynio vandenis patenka įvairių kenksmingų biologinės kilmės medžiagų.
- Patikrinti cheminių medžiagų saugyklų (rezervuarų) sandarumą, skatinti savivaldybės teritorijoje esančių ūkio subjektų eksploatuojamų saugyklų sandarumąbei užtikrinti, kad pavojingos medžiagos būtų pakeltos aukščiau numatomo užliejimo lygio.
- Atsižvelgiant į tai, kad potvyniai paprastai sunaikina ar apgadina vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, susisiekimo, elektros perdavimo infrastruktūros elementus, rekomenduotina įvertinti, kokia gali būti reikalinga pagalba ligoninėms, ugdymo ir globos įstaigoms, jas aprūpinant vandeniu, maistu, vaistais, būtinosiomis priemonėmisbei užtikrinant nepertraukiamą elektros tiekimą (generatorius).
- Įvertinti gyventojų evakuacijai numatytas patalpas (užtikrinant higienos normas ir galimybę izoliuoti asmenis su užkrečiamųjų ligų simptomais).
- Raginti verslo subjektus įsivertinti užliejimo riziką ir numatyti veiksmus rizikai mažinti.
- Įvertinti ir užtikrinti savivaldybės maisto, daiktų atsargas.
- Pasirengti organizuoti atvežtinio ar fasuoto geriamojo vandens tiekimą, ypač namų ūkiams su kūdikiais ir nėščiosiomis.
- Pagal ekstremaliųjų situacijų valdymo planą numatyti konkrečias priemones ir atsakingus asmenis užliejimo pasekmėms likviduoti.
- Bendradarbiaujant su kompetentingomis institucijomis pasirengti informaciją gyventojams dėl jų pasirengimo potvyniui:
- dėl reikalingų evakuacijos metu daiktų (išvykimo krepšio) suruošimo,
- dėl maisto, vandens atsargų paruošimo (mažiausiai 72 valandoms), jeigu kiltų susisiekimo kliūčių,
- dėl evakuacijos ir naminių gyvūnų priežiūros,
- dėl daiktų apsaugos nuo užliejimo (elektros prietaisų pakėlimo, vertingų daiktų perkėlimo į viršutinius aukštus).
- Geriamojo vandens tiekimą vietovėse, kuriose vandens vartoti negalima dėl jo užterštumo, arba tiekimo nutrūkimo kuo skubiau atstatyti centralizuotą vandens tiekimą, nurodyti išleisti vandentiekio vamzdžiuose užsistovėjusį vandenį, ir jį dezinfekuoti prieš naudojimą.
- Nurodyti centralizuoto vandens tiekėjams įvertinti vandens dezinfekcijos sustiprinimo poreikį.
- Nurodyti pastatų valdytojams atlikti vidaus centralizuotai tiekiamo vandens vandentiekio sistemų praplovimą, karšto vandens temperatūros padidinimą (profilaktika nuo legioneliozės po tiekimo pertrūkių).
- Numatyti lėšas šulinių valymui ir dezinfekcijai bei geriamojo vandens tyrimams, nes nuslūgus potvyniui užlieti šuliniai, vandens tiekimo įrenginiai turi būti valomi ir dezinfekuojami, po to įvertinta vandens sauga, atlikus laboratorinius tyrimus.
- Pasirengti gyventojų perspėjimo procedūras apie galimą dirvos, šulinių ir atvirų vandens telkinių, požeminio vandens taršą.
- Bendradarbiaujant su NVSC užtikrinti sustiprintą ūminių žarnyno infekcijų (E. coli, salmoneliozė, kampilobakteriozė, šigeliozė, norovirusinė infekcija virusinis hepatitas A ir kt.), leptospirozės, kriptosporidiozės ir giardiazės epidemiologinę stebėseną potvynio metu ir po jo.
Komentuoti