Šiemet konkursas vyko pagal atnaujintą tvarką – už mokyklų pateiktas kūrybines užduotis galėjo balsuoti visi šalies gyventojai. Balsavimas vyko naujienų portale „Delfi“, o iniciatyva sulaukė net 7 228 balsų.
„Šių metų konkurso dalyvės – itin stiprios. Jų iniciatyvos išsiskiria tęstinumu, kūrybiškumu ir realiu poveikiu bendruomenėms. Matome aiškią tendenciją: pilietiškumas mokyklose tampa ne tik švenčių akcentu, bet ir kasdienybės dalimi. Ypač džiugu, kad šiemet sprendimą priėmėme kartu su visuomene – aktyvus balsavimas rodo žmonių įsitraukimą ir rūpestį mokyklų puoselėjamomis vertybėmis“, – sako komisijos pirmininkas, krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Konkurso komisiją sudarė Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, taip pat Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovai.
Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija pasižymi kryptinga, nuoseklia veikla, kurioje pilietiškumas yra neatsiejama mokyklos tapatybės dalis. Čia puoselėjama vietos istorija, stiprinama bendruomenė, o šiuolaikiškos iniciatyvos skatina mokinius tyrinėti laisvės, atsakomybės, valstybės raidos ir šiandienos saugumo temas.
Mokykla glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene, Lietuvos šaulių sąjunga, įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Veikia mokinių klubas „Kudirkiečiai“ ir kitos jaunimo iniciatyvos, skatinančios pilietinį aktyvumą. Ši mokykla konkurse dalyvauja jau antrus metus, o 2024 m. buvo paskatinta už reikšmingas pilietines veiklas.
Iš viso šiemet teisės saugoti Gedimino pilies bokšto vėliavą siekė 31 mokykla iš įvairių šalies regionų. Komisijos teigimu, paraiškos atskleidė platų ir įkvepiantį pilietinių iniciatyvų spektrą, todėl išrinkti nugalėtoją buvo išties nelengva.
2025 m. Gedimino pilies bokšte plevėsavusi trispalvė bus iškilmingai nuleista ir 2026 m. sausio 1 d., minint Vėliavos dieną ir perduota Vinco Kudirkos gimnazijai. Už kryptingą ir kūrybišką veiklą specialiaisiais prizais taip pat bus paskatintos papildomos penkios mokyklos: KTU Vaižganto progimnazija, VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centras, Vilniaus Vyčio gimnazija, Šakių r. Lukšių Vinco Grybo gimnazija, Vilniaus Antakalnio gimnazija.
Verta atkreipti dėmesį ir į itin aktyvų mokyklų bendruomenių ir visuomenės balsų skaičių Delfi portale, pagal kurį TOP 3 mokyklos buvo: Vilniaus Antakalnio gimnazija surinkusi 1279 balsus, Šalčininkų r. Jašiūnų Aušros gimnazija surinkusi 999, Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija su 884 balsų.
Iniciatyva perduoti mokyklai saugoti Gedimino pilies bokšto Lietuvos trispalvę kilo 2005 metais, siekiant pagerbti ir paskatinti mokyklas, aktyviai dalyvaujančias ugdant vaikų ir jaunimo pilietiškumą, visuomeninį ir pilietinį aktyvumą, skatinant šalies istorijos, kultūros ir Lietuvos kariuomenės pažinimą. Iki 2005 m. vėliava būdavo perduodama saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte buvo iškelta 1919 m. sausio 1 d. Tai padarė Lietuvos savanorių grupė. Nors tuomet vėliava plevėsavo neilgai, ji tapo svarbiu valstybingumo simboliu ir neginkluoto pasipriešinimo ženklu okupacijų metu. Atkuriant nepriklausomybę, trispalvė telkė Atgimimo ir Sąjūdžio dalyvius, o 1991 m. birželio 26 d. jos statusas buvo įtvirtintas įstatymu „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“.
Komentuoti